Artimiausi renginiai
- 2021-01-25 Ministras G. Landsbergis dalyvauja Užsienio reikalų taryboje Briuselyje
- 2021-01-25 Ministras G. Landsbergis Tarybos paraštėse susitinka su Nyderlandų užsienio reikalų ministru
- 2021-01-25 Ministras G. Landsbergis Tarybos paraštėse susitinka su Europos Komisijos nariu Olivériu Várhelyi
- 2021-01-25 Ministras G. Landsbergis dalyvauja „Lietuvos diplomatijos žvaigždės“ įteikimo Peteriui Wagneriui ceremonijoje
- 2021-01-25 Ministras G. Landsbergis dalyvauja susitikime Europos Komisijoje
L. Linkevičius: Europa turi išlikti atvira šalims, kurios savo strateginiu siekiu pasirinko narystę Europos Sąjungoje
Birželio 11 dieną trylikos Europos Sąjungos (ES) valstybių narių užsienio reikalų ministrų vardu išplatintas bendras pareiškimas, kuriame pabrėžiama ES plėtros politikos svarba, išreiškiama parama plėtros procesui ir derybų dėl narystės ES pradžiai su Albanija ir Šiaurės Makedonija.
Pareiškime, kurį pasirašė Austrijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Bulgarijos, Italijos, Slovakijos, Vengrijos, Kroatijos, Lenkijos ir Slovėnijos ministrai pritariama gegužės 29 dieną Europos Komisijos paskelbtam metiniam Europos Sąjungos plėtros dokumentų rinkiniui, kuriame pakartota Europos Komisijos rekomendacija pradėti derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija dėl narystės ES, šalims įvykdžius sąlygas, kurios 2018 metų birželį ES Tarybos buvo įvardytos kaip būtinos derybų pradžiai.
„Derybų procesas leis šioms dviem šalims dar labiau sutelkti dėmesį į reikalingas reformas, o ES gaus vertingą instrumentą jų individualios pažangos vertinimui. Derybų pradžia 2019 metais padės stiprinti šalių atsparumą žalingiems išorės veiksniams ir užtikrinti, kad ES ir toliau būtų teigiamos regioninės pertvarkos lyderė“, – sakoma pareiškime.
ES valstybės narės sprendimą dėl derybų su Albanija ir Šiaurės Makedonija pradžios turėtų priimti birželio 18 dieną kartu su ES Tarybos išvadomis dėl Plėtros ir stabilizacijos bei asociacijos proceso.
Sausio 25 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Briuselyje dalyvaus pirmoje šiais metais Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje, kurioje bus aptariama ES klimato ir energetikos diplomatija, Aleksejaus Navalno sulaikymas, ES strategija dėl COVID-19 vakcinų Rytų Partnerystės šalims, transatlantiniai santykiai, situacija Honkonge, Venesueloje. ES užsienio reikalų ministrai neformaliai diskutuos dėl ES – Jungtinės Karalystės (JK) ateities santykių bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, nuotoliniu būdu su Japonijos užsienio reikalų ministru Toshimitsu Motegi aptars Indijos – Ramiojo vandenyno regioną ir jo saugumo problemas.
Sausio 22 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo nuotoliniame Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime su JAV klimato pasiuntiniu John Kerry. Susitikimo metu daugiausia dėmesio buvo skirta ES ir JAV bendradarbiavimo klimato srityje atnaujinimui, naujai JAV administracijai paskelbus apie sugrįžimą į Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos.

Sausio 21 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmąkart surengtoje nuotolinėje diskusijoje su Europos Sąjungos (ES) valstybių ambasadoriais Lietuvoje pabrėžė, kad, reaguojant į globalius iššūkius, ES užsienio politikoje privalu laikytis vertybinio požiūrio.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai Gabrielius Landsbergis, Edgaras Rinkevičius ir Urmas Reinsalu laišku kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) vyriausiąjį įgaliotinį užsienio politikai Josepą Borrellį, ragindami stiprinti ES spaudimą, kad būtų paleistas Aleksėjus Navalnas. Ministrai paprašė šį klausimą aptarti sausio 25 dienos ES užsienio reikalų tarybos susitikime ir svarstyti galimybę pritaikyti ribojančias ES priemones.
Reaguodama į besitęsiantį Baltarusijos režimo institucijų žiaurumą ir palaikydama demokratines Baltarusijos žmonių teises, gruodžio 17 dieną Europos Sąjunga (ES) paskelbė trečiąjį sankcijų paketą Baltarusijos režimui.

Gruodžio 3 dieną laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Linas Linkevičius nuotolinėje diskusijoje su Europos Sąjungos (ES) valstybių ambasadoriais Lietuvoje pabrėžė, kad ES turi proaktyviai teikti pagalbą demokratinių pokyčių siekiančioms Rytų kaimynystės partnerėms.