Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Ministras Pirminkas Saulius Skvernelis atidarė Holokausto aukų atminimui skirtą konferenciją

Sukurta 2019.01.29 / Atnaujinta 2019.01.29 10:59
      Ministras Pirminkas Saulius Skvernelis atidarė Holokausto aukų atminimui skirtą konferenciją
      Ministras Pirminkas Saulius Skvernelis atidarė Holokausto aukų atminimui skirtą konferenciją
      Ministras Pirminkas Saulius Skvernelis atidarė Holokausto aukų atminimui skirtą konferenciją
      Ministras Pirminkas Saulius Skvernelis atidarė Holokausto aukų atminimui skirtą konferenciją

      Sausio 28 d. Tel Avive Lietuvos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis dalyvavo konferencijoje, skirtoje tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai.

      Konferencijoje dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės, Žydų išeivių iš Lietuvos asociacijos ir Žydų išeivių iš Vilniaus ir apylinkių asociacijos „Beit Vilna“, Asociacijos "Israelita", Lietuvių bendruomenės Izraelyje "Nerija" vadovai ir atstovai, taip pat Nobuki Sugihara, Japonijos vicekonsulo Lietuvoje Chiune Sugiharos, išgelbėjusio tūkstančius žydų, sūnus, ir kiti garbūs svečiai.
       
      Kviečiame susipažinti su Ministro Pirminiko kalba, sakyta konferencijos metu:
       
      Gerbiami Vilniaus ir Vilniaus krašto žydų asociacijos Izraelyje,

      Lietuvos žydų bendruomenės,

      Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje,

      Lietuvių bendruomenės Izraelio Valstybėje „Nerija“ vadovai ir nariai,

      Gerbiami litvakai, Pasaulio Tautų Teisuoliai, Lietuvos ir Izraelio valstybių draugai,

      Gerbiamasis pone Nobuki Sugihara,

      nors nuo Holokausto tragedijos praėjo jau beveik aštuoni dešimtmečiai, tačiau ši kančių istorija vis dar yra negyjanti Europos žaizda. Tuomet pamišimo ir neapykantos banga Europoje per kelerius metus sunaikino šešis milijonus žmonių vien todėl, kad jie buvo žydai. Pasaulis po Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto pasikeitė, tačiau ilgai nesugis paliktos traumos – šeimose, tautose, visuomenėse.

      Lietuvoje apie Holokaustą pradėta atviriau ir objektyviau kalbėti tik atgavus nepriklausomybę, tai yra prieš tris dešimtmečius, – tai beveik pusę amžiaus vėliau nei Vakarų Europoje.

      Tačiau Lietuva ir jos visuomenė keičiasi. Daugėja švietimo programų, visuomenės iniciatyvų, kurios leidžia Lietuvos žmonėms geriau suprasti žydų tautos tragediją, kuri yra ir Lietuvos nacių bei sovietų okupacinių režimų laikotarpio tragiškos istorijos dalis.

      Apsisprendimo valandą vieni pasidavė tamsiajai jėgai, kiti priešinosi blogiui, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybe. Čijunės Sugiharos vardas Lietuvoje, Japonijoje ir visame pasaulyje nusipelno neįkainojamos pagarbos. Kartu su Nyderlandų garbės konsulu Janu Zvartendijku (Zwartendijk) išduodamas vizas atvykusiems į Lietuvą karo pabėgėliams žydams, Čijunė Sugihara išgelbėjo apie 6 tūkstančius gyvybių.

      Kas gali būti brangiau už išgelbėtą gyvybę? Auka galėjo būti bet kuris iš mūsų tėvų ar protėvių. Čijunės Sugiharos žygdarbis primena dabarties kartoms grėsmes, slypinčias žmonijos prigimtyje, ir kartu parodo tvirtą žmogiškumo ir moralės pergalę prieš brutalumą ir neapykantą.

      Prisimenu praėjusių metų spalį savo vizitą Japonijoje ir aplankytas su Čijunės Sugiharos gyvenimu ir atminimu susijusias vietas: Sugiharos kapą Kamakuroje, Sugiharos memorialą Zuiryo aukštesniojoje mokykloje, kurioje jis mokėsi. Man asmeniškai tai paliko gilų, nepamirštamą įspūdį.

      Lietuvos valstybė ir jos istorija yra neatskiriama nuo joje gyvenusių žydų. Pernai minėdami Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį, prisiminėme žydų indėlį į mūsų valstybės kūrimą ir sutvirtinimą. Nemažai žydų tapo Lietuvos kariuomenės savanoriais, iškiliais Lietuvos Respublikos kultūros ir politikos veikėjais, teisininkais ir verslininkais.

      Lietuvoje nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios vykdome atsakingą politiką žydų bendruomenės atžvilgiu ir skiriame ypatingą dėmesį Lietuvos žydų bendruomenės problemoms. Džiaugiamės, kad negausi žydų bendruomenė yra gerai integruota Lietuvos visuomenės dalis, aktyviai dalyvaujanti mūsų šalies gyvenime.

      Gerbiamieji,

      deja, genocido atvejų fiksuojama ir mūsų laikais. Tam, kad tragedija nepasikartotų, turime ugdyti savo moralinį atsparumą ir atsparumą propagandai. Prieš aštuoniasdešimt metų antisemitinė propaganda sugebėjo apnuodyti žmonių protą. Šiandien privalome visomis išgalėmis kovoti su skleidžiamu melu ir neapykanta.

      Negalime toleruoti jokių antisemitizmo pasireiškimo formų. Vyriausybės ir kiekvieno piliečio pareiga yra bendra – atpažinti ir sustabdyti antisemitizmo apraiškas. Prieš metus, 2018 m. sausį, Lietuvos Vyriausybė pritarėantisemitizmo apibrėžimui, taikomam Tarptautinio Holokausto atminties aljanso. Žodžiai „daugiau niekuomet“ nėra nei tušti, nei deklaratyvūs. Jie išreiškia svarbų įsipareigojimą užkirsti kelią tragedijos pasikartojimui ir aiškiai pareikšti, kad antisemitizmui Lietuvoje vietos nėra.

      Dėkoju Lietuvoje ir visame pasaulyje gyvenantiems žydams, kurie jaučia prisirišimą prie savo protėvių tėvynės, nepaisydami jų protėviams čia padarytų skriaudų. Tikiu, kad jiems tą ryšį padeda išlaikyti ir Jad Vašemo ženklais apdovanoti, ir titulų negavę Pasaulio tautų teisuoliai, kurių darbai suteikia vilties ir tikėjimo, kad geri darbai nugalės blogus.

      Šiandien mes visi kartu kuriame modernią Lietuvą, kurioje daug dėmesio skiriame aukštosioms technologijoms, švietimui, skurdo mažinimui, aktyviai užsienio politikai. Tačiau kurdami ateities Lietuvą negalime išbraukti istorinės atminties. Tai yra mūsų visų bendras įsipareigojimas. Kviečiu visus išvien dirbti vardan ateities, kurioje kartu su pagarba praeities skriaudoms kurtume šiuolaikišką ir pažangų mus supantį pasaulį. Ačiū!
       
      Nuotraukos: Darius Janutis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija
       

      Naujienlaiškio prenumerata