Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
Viceministras E. Meilūnas dalyvavo neeiliniame NATO užsienio reikalų susitikime
Sausio 7 dieną užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas dalyvavo neeiliniame NATO užsienio reikalų ministrų nuotoliniame susitikime, surengtame siekiant aptarti saugumo situaciją Europoje, susijusią su Rusijos karinių pajėgų telkimu prie Ukrainos ir pasikonsultuoti prieš numatomus NATO bei sąjungininkių kontaktus su Rusija, įskaitant NATO−Rusijos tarybą, kuri planuojama sausio 12 dieną.
Susitikime konstatuota, kad Rusijos agresyvūs veiksmai prieš kaimynines valstybes – karinių pajėgų telkimas prie Ukrainos sienos ir jos teritorijų okupacija, kariniai veiksmai Donbase, Krymo ir Kaliningrado militarizacija, kibernetinės atakos ir kt. – pažeidžia saugumą Europoje. Atsižvelgiant į tai, NATO pasirengusi imtis visų reikalingų priemonių Aljanso narių saugumui ir gynybai užtikrinti.
„Šiuo metu nėra ženklų, kurie rodytų Rusijos pastangas deeskaluoti situaciją. Rusijos karinių pajėgų telkimas ir revanšistinė retorika verčia stiprinti atgrasymo ir kolektyvinės gynybos priemones, todėl siekiame papildomų saugumo garantijų NATO rytiniame flange“, - sakė E. Meilūnas.
Viceministras taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos ir Baltarusijos integraciją. „Negalima ignoruoti gilėjančios Rusijos-Baltarusijos karinės integracijos ir augančio Rusijos karinio buvimo Baltarusijoje. Būtina, kad NATO atsižvelgtų į šį svarbų veiksnį“, - pabrėžė viceministras.
NATO šalių atstovai aptarė tolesnę politinę ir praktinę paramą Rusijos spaudimą patiriančiai Ukrainai. Sutarta, kad bet kokia Rusijos agresija prieš Ukrainą turėtų susilaukti tokio atsako, kurio kaina Rusijai būtų didžiulė. Sausio 10 dieną planuojamas NATO-Ukrainos komisijos posėdis, kuriame sąjungininkės aptars saugumo situaciją su Ukrainos užsienio reikalų ministru.
Aptardami pasirengimą NATO-Rusijos tarybai, sąjungininkai akcentavo, kad NATO lieka įsipareigojusi dviejų takelių politikai Rusijos atžvilgiu, t.y. atgrasymo bei gynybos stiprinimui ir dialogui,. Tačiau šis dialogas turi vykti laikantis sąjungininkų vienybės, abipusiškumo, pagarbos tarptautinei teisei ir kitų Europos saugumo kertinių principų. Būtina tolesnio dialogo sąlyga - Rusija turi imtis aiškių įtampos mažinimo priemonių.
Vasario 27 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nuotoliniu būdu dalyvavo neeiliniame Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime. Susitikimo metu ministrai sutarė dėl skubaus papildomos ES paramos paketo Ukrainai, besitęsiančios Rusijos karinės invazijos akivaizdoje. Ministrai taip pat aptarė būdus, kaip stiprinti Ukrainos ekonominį ir karinį atsparumą ir kaip sustiprinti – plėsti ES sankcijas Rusijai.
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (URM) atkreipia dėmesį į vakar, 2022 metų vasario 25 dieną, Europos Sąjungos (ES) įvestas papildomas ribojamąsias priemones, susijusias su Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą. Papildomai buvo įvesti šie ribojimai:
Vasario 26 dieną, Pasipriešinimo Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto okupacijai dienos aštuntųjų metinių proga, Rusijai vykdant naują plataus masto agresiją prieš nepriklausomą, taikią ir demokratinę Ukrainą, Užsienio reikalų ministerija griežtai smerkia Rusijos veiksmus ir tolesnį Ukrainos suvereniteto, nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo pažeidinėjimą ir reikalauja nedelsiant nutraukti karinius veiksmus bei išvesti Rusijos kariuomenę iš suverenios Ukrainos teritorijos.
Vasario 15 dieną vykusiuose susitikimuose Paryžiuje viceministras Arnoldas Pranckevičius aptarė Europos paramą Ukrainai ir bendrus ES veiksmus Rusijos agresijos akivaizdoje.
Dėl galimų susisiekimo oro keliu trikdžių Užsienio reikalų ministerija primygtinai ragina Lietuvos piliečius nevykti į Ukrainą, o šiuo metu Ukrainoje esančius Lietuvos piliečius – nedelsiant išvykti iš šalies. Taip pat primename, kad šiuo metu galioja rekomendacija nevykti ir į Baltarusiją.
