Pilietybė

Sukurta 2014.09.23 / Atnaujinta 2021.06.17 08:51

 

Svarbi informacija ketinantiems pateikti prašymą ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės

Informuojame , kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos  kuria ir diegia Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS). Numatoma, kad prašymus Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais, ir reikalingus dokumentus asmenys galės pateikti tik naudodamiesi MIGRIS, t. y. tik elektroniniu būdu, o popieriniai prašymai nebus priimami. Konsulinėms įstaigoms išliks dokumentų, jau pateiktų MIGRIS sistemoje, autentiškumo patikrinimo prievolė.

 

SVARBU

 

Asmenys konsuliniam priėmimui Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais yra registruojami, o informacija apie informacinės sistemos MIGRIS diegimą bus reguliariai atnaujinama.

 

  • I. Kam gali būti atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė?
    Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196, 7 straipsnio 2 ir 3 punktus ir 9 straipsnio 1 punktą:
    - Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena;
    - Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie:
         a) buvo ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo kitos valstybės pilietybę (ir jų palikuoniams);
         b) pasitraukė iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo kitos valstybės pilietybę (ir jų palikuoniams).

    Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.“ – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų.

    Asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.“ – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje.

    Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti atkurta tik vieną kartą.

    Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 8 straipsnis skelbia: “Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu. Kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia jo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Lietuvos Respublikos piliečio pareigų.“

  • II. Kokie dokumentai turi būti pateikti ambasadai ir kaip jie turi būti patvirtinti?
    Kiekvienas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo besikreipiantis asmuo turi pateikti:
    1. Užpildytą ir pasirašytą prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Dokumentai, pateikti be užpildyto prašymo nebus priimami.
    1.1. Užpildytas ir pasirašytas pageidavimas tapti Lietuvos piliečiu (pildomas tik nepilnamečiams nuo 14 m. iki 18 m. amžiaus). Pageidavimą pasirašyti turi pats nepilnametis.
    1.2. Tvirtinimas Apostille/Legalizavimas.
    Apostille tvirtinti arba legalizuoti nustatyta tvarka reikia tik visų užsienio valstybių institucijų (t.y. ne Lietuvos institucijų) išduotus dokumentų originalus. Taip pat Apostille tvirtinti reikia Izraelio advokatų/notarų parašus ant visų rūšių notarine tvarka patvirtintų dokumentų kopijų ir vertimų į lietuvių kalbą.
    1.3. Izraelio valstybės institucijų išduotus dokumentus Apostille tvirtina Izraelio užsienio reikalų ministerija Jeruzalėje. Izraelio notarų
    parašus ir antspaudus kituose dokumentuose Apostille tvirtina Izraelio teismai.
    2. Dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjas (pareiškėjo tėvai, seneliai ar proseneliai) turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 birželio 15 d. ir/arba dokumentus, patvirtinančius, kad Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs asmuo pasitraukė į kitą valstybę iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo kitos valstybės pilietybę, ir/arba buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos laikotarpyje nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo kitos valstybės pilietybę.
    3. Dokumentus, pagrindžiančius ryšį tarp pareiškėjo ir asmens, kuris turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 birželio 15 d. ir asmens, kuris išvyko ar buvo ištremtas iš Lietuvos iki 1990 m., t.y. pareiškėjo tėvo gimimo liudijimas (pvz. jei pilietybę turėjęs asmuo yra pareiškėjo senelis arba senelė iš tėvo pusės), pareiškėjo motinos gimimo liudijimas (jei pilietybę turėjęs asmuo yra pareiškėjo senelis arba senelė iš motinos pusės), pareiškėjo tėvų santuokos liudijimas (jei pilietybę turėjęs asmuo yra pareiškėjo motina arba senelis ar senelė iš motinos pusės), pareiškėjo senelių santuokos liudijimas (jei pilietybę turėjęs asmuo yra pareiškėjo senelė iš tėvo pusės arba senelė iš motinos pusės);
    4. Dokumentai apie pareiškėjo vardo, pavardės arba gimimo datos pakeitimą (jei buvo pakeista);
    5. Pareiškėjo gimimo liudijimas;
    6. Pareiškėjo santuokos liudijimas;
    7. Pareiškėjo Izraelio ir/arba kito turimo užsienio paso originalas (-ai);
    7.2. Pateikus Lietuvoje išduotų dokumentų originalus, jų nuorašų tikrumas bus patvirtintas ambasadoje ir tvirtinti Apostille jų nereikės. Pateikus Lietuvoje išduotų dokumentų nuorašus, patvirtintus notaro Lietuvoje, Apostille taip pat nereikės.

  • III. Ką daryti, jeigu nėra dokumentų, įrodančių turėtą Lietuvos pilietybę?
    Jeigu pareiškėjas neturi dokumentų, įrodančių faktą, kad jis pats (pareiškėjo tėvai, seneliai ar proseneliai) turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., reikėtų kreiptis dėl dokumentų paieškos į šiuos Lietuvos archyvus:
    8. Lietuvos centrinis valstybės archyvas (faksas + 370 5 2765318, e. paštas [email protected]) dėl pažymėjimų apie turėtą Lietuvos pilietybę;
    9. Lietuvos valstybės istorijos archyvas (faksas + 370 5 2137612, e. paštas [email protected]) dėl pažymėjimų apie asmenų gimimą, santuoką, mirtį iki 1940-06-15.

    Daugiau ir detalesnės informacijos apie Lietuvos Respublikos archyvus rasite čia.

  • IV. Kaip atlikti dokumentų vertimus?
    11. Kadangi Lietuvos institucijoms, sprendžiančioms pilietybės klausimus, privaloma visus dokumentus pateikti valstybine lietuvių kalba, visi dokumentai, nurodyti šio teksto 2-7 punktuose (išskyrus tuos, kurie yra išduoti Lietuvos institucijų lietuvių kalba) turi būti oficialiai išversti į lietuvių kalbą;
    11.1. Vertimus į lietuvių kalbą gali atlikti vertėjai Lietuvoje ir Izraelyje.

  • V. Prašymo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pateikimo tvarka, konsulinio mokesčio dydis
    12. Prašymo kartu su dokumentais dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikimas:
    13. Asmeniškai Lietuvos ambasadai Izraelyje. Parengus dokumentus taip kaip nurodyta šiame tekste, kiekvienas asmuo, kurio dokumentai bus pateikiami, turi užsiregistruoti internetu priėmimui ambasadoje. Vaikų nuo 14 iki 18 metų atvykimas į ambasadą yra privalomas. Vaikams iki 14 m. amžiaus į ambasadą atvykti nereikia. 
    13.1. Priėmimo metu prašome turėti ir pateikti originalų galiojantį Izraeliob ir/arba kitos valstybės piliečio pasą.
    13.2. Konsulinis mokestis už dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo priėmimą ir perdavimą Migracijos departamentui - 100 EUR asmeniui. Lietuvos Respublikos ambasadoje Izraelyje už konsulines paslaugas galima atsiskaityti tik Visa bei MasterCard banko kortele.

    Tuo pačiu informuojame, kad dokumentai dėl pilietybės Migracijos departamente gali būti nagrinėjami pusantrų metų ar ilgiau. Daugiau informacijos dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo rasite čia.

    14. Visos kitos išlaidos už paslaugas (t.y. archyvo paieškų, notaro, vertėjų, pašto, kurjerių, advokatų, tvirtinimo Apostille ir kt.) yra apmokamos paties besikreipiančio asmens pagal šių paslaugų teikėjų nustatytas kainas.

  • VI. Daugybinė pilietybė
    Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis (t.y. turėti daugybinę pilietybę), jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

    1. Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas (pavyzdžiui, Izraelyje gimę Lietuvos Respublikos piliečių vaikai);
    2. yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.;
    3. yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.;
    4. yra 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis (vaikas, vaikaitis, provaikaitis);
    5. sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę (atkreipiame dėmesį, kad su Izraelio piliečiais susituokę asmenys savaime Izraelio pilietybės neįgyja);
    6. yra asmuo, įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio), iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę;
    7. yra asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
    8. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
    9. yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;
    10. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;
    11. yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.

    Taip pat Lietuvos Respublikos pilietybę gali išsaugoti asmenys, įgiję Izraelio pilietybę tarp 2003 m. sausio 1 d. ir 2006 m. lapkričio 16 d. pagal tuo metu galiojusį Pilietybės įstatymą.

    Papildoma informacija

    Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų.

    Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.

    Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis.

    Dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra:

    • Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.;
    • Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.;
    • dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje;
    • gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė;
    • asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d.