Pilietybė

Sukurta 2014.09.23 / Atnaujinta 2019.08.20 09:54

Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo:

  • I. Kam gali būti atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė?
    Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196, 7 straipsnio 2 ir 3 punktus ir 9 straipsnio 1 punktą:
    - Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena;
    - Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie:
         a) buvo ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo kitos valstybės pilietybę (ir jų palikuonims);
         b) pasitraukė iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo kitos valstybės pilietybę (ir jų palikuonims).

    Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.“ – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų.

    Asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.“ – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje.

    Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti atkurta tik vieną kartą.

    Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 8 straipsnis skelbia: “Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu. Kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia jo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Lietuvos Respublikos piliečio pareigų.“
  • II. Kokie dokumentai turi būti pateikti ambasadai ir kaip jie turi būti patvirtinti?
    Kiekvienas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo besikreipiantis asmuo turi pateikti:
    1. Užpildytą ir pasirašytą prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Dokumentai, pateikti be užpildyto prašymo nebus priimami.
    1.1. Užpildytas ir pasirašytas pageidavimas tapti Lietuvos piliečiu (pildomas tik nepilnamečiams nuo 14 m. iki 18 m. amžiaus). Pageidavimą pasirašyti turi pats nepilnametis.
    1.2. Tvirtinimas Apostille/Legalizavimas.
    Apostille tvirtinti arba legalizuoti nustatyta tvarka reikia tik visų užsienio valstybių institucijų (t.y. ne Lietuvos institucijų) išduotus dokumentų originalus. Taip pat Apostille tvirtinti reikia Izraelio advokatų/notarų parašus ant visų rūšių notarine tvarka patvirtintų dokumentų kopijų ir vertimų į lietuvių kalbą.
    1.3. Izraelio valstybės institucijų išduotus dokumentus Apostille tvirtina Izraelio užsienio reikalų ministerija Jeruzalėje. Izraelio notarų
    parašus ir antspaudus kituose dokumentuose Apostille tvirtina Izraelio teismai.
    2. Dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjas (pareiškėjo tėvai, seneliai ar proseneliai) turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 birželio 15 d. ir/arba dokumentus, patvirtinančius, kad Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs asmuo pasitraukė į kitą valstybę iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo kitos valstybės pilietybę, ir/arba buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos laikotarpyje nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo kitos valstybės pilietybę.
    3. Dokumentus, pagrindžiančius ryšį tarp pareiškėjo ir asmens, kuris turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 birželio 15 d. ir asmens, kuris išvyko ar buvo ištremtas iš Lietuvos iki 1990 m., t.y. pareiškėjo tėvo gimimo liudijimas (pvz. jei pilietybę turėjęs asmuo yra pareiškėjo senelis arba senelė iš tėvo pusės), pareiškėjo motinos gimimo liudijimas (jei pilietybę turėjęs asmuo yra pareiškėjo senelis arba senelė iš motinos pusės), pareiškėjo tėvų santuokos liudijimas (jei pilietybę turėjęs asmuo yra pareiškėjo motina arba senelis ar senelė iš motinos pusės), pareiškėjo senelių santuokos liudijimas (jei pilietybę turėjęs asmuo yra pareiškėjo senelė iš tėvo pusės arba senelė iš motinos pusės);
    4. Dokumentai apie pareiškėjo vardo, pavardės arba gimimo datos pakeitimą (jei buvo pakeista);
    5. Pareiškėjo gimimo liudijimas;
    6. Pareiškėjo santuokos liudijimas;
    7. Pareiškėjo Izraelio ir/arba kito turimo užsienio paso originalas (-ai);
    7.2. Pateikus Lietuvoje išduotų dokumentų originalus, jų nuorašų tikrumas bus patvirtintas ambasadoje ir tvirtinti Apostille jų nereikės. Pateikus Lietuvoje išduotų dokumentų nuorašus, patvirtintus notaro Lietuvoje, Apostille taip pat nereikės.
  • III. Ką daryti, jeigu nėra dokumentų, įrodančių turėtą Lietuvos pilietybę?
    Jeigu pareiškėjas neturi dokumentų, įrodančių faktą, kad jis pats (pareiškėjo tėvai, seneliai ar proseneliai) turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., reikėtų kreiptis dėl dokumentų paieškos į šiuos Lietuvos archyvus:
    8. Lietuvos centrinis valstybės archyvas (faksas + 370 5 2765318, e. paštas [email protected]) dėl pažymėjimų apie turėtą Lietuvos pilietybę;
    9. Lietuvos valstybės istorijos archyvas (faksas + 370 5 2137612, e. paštas istorijos.arch[email protected]) dėl pažymėjimų apie asmenų gimimą, santuoką, mirtį iki 1940-06-15.

    Daugiau ir detalesnės informacijos apie Lietuvos Respublikos archyvus rasite čia.
  • IV. Kaip atlikti dokumentų vertimus?
    11. Kadangi Lietuvos institucijoms, sprendžiančioms pilietybės klausimus, privaloma visus dokumentus pateikti valstybine lietuvių kalba, visi dokumentai, nurodyti šio teksto 2-7 punktuose (išskyrus tuos, kurie yra išduoti Lietuvos institucijų lietuvių kalba) turi būti oficialiai išversti į lietuvių kalbą;
    11.1. Vertimus į lietuvių kalbą gali atlikti vertėjai Lietuvoje ir Izraelyje.
  • V. Prašymo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pateikimo tvarka, konsulinio mokesčio dydis
    12. Prašymo kartu su dokumentais dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikimas:
    13. Asmeniškai Lietuvos ambasadai Tel Avive. Parengus dokumentus taip kaip nurodyta šiame tekste, kiekvienas asmuo, kurio dokumentai bus pateikiami, turi užsiregistruoti internetu priėmimui ambasadoje. Vaikų nuo 14 iki 18 metų atvykimas į ambasadą yra privalomas. Vaikams iki 14 m. amžiaus į ambasadą atvykti nereikia. 
    13.1. Priėmimo metu prašome turėti ir pateikti originalų galiojantį Izraelio, Pietų Afrikos ir/arba kitos valstybės piliečio pasą.
    13.2. Konsulinis mokestis už dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo priėmimą ir perdavimą Migracijos departamentui - 50 eurų, grynais pinigais, asmeniui. Tuo pačiu informuojame, kad dokumentai dėl pilietybės Migracijos departamente gali būti nagrinėjami pusantrų metų ar ilgiau. Daugiau informacijos dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo rasite čia.

    14. Visos kitos išlaidos už paslaugas (t.y. archyvo paieškų, notaro, vertėjų, pašto, kurjerių, advokatų, tvirtinimo Apostille ir kt.) yra apmokamos paties besikreipiančio asmens pagal šių paslaugų teikėjų nustatytas kainas.

Naujienlaiškio prenumerata