Naujienos

Premjeras Andrius Kubilius ragina Lietuvai ir pasauliui grąžinti Vilniaus Didžiąją sinagogą - svarbiausią Lietuvos žydų dvasinį ir kultūrinį centrą nuo XVI a. pabaigos iki XX a. penktojo dešimtmečio. Kitados šie maldos namai savo dydžiu ir puošnumu pranoko visas Abiejų Tautų Respublikoje pastatytas sinagogas. Nepaisant stichinių nelaimių, gaisrų, priešų antpuolių, pagrindinėje Lietuvos žydų šventovėje ilgą laiką išliko dauguma pasiturinčių bendruomenės narių paaukotų meno kūrinių bei brangenybių.

Premjeras penktadienį šalia buvusių žydų maldos namų, Vokiečių g. 13A,, apžiūrėjo atkastus buvusios Vilniaus Didžiosios sinagogos fragmentus. Šios istorinės vietos archeologiniai tyrimai pradėti siekiant įamžinti buvusio žydų dvasinio ir kultūrinio centro atminimą Vilniuje.

"Ir Lietuvai, ir pasauliui reikia grąžinti visą Lietuvos žydų paveldą, kuris buvo sunaikintas. Didžiąja sinagoga galim ir turim didžiuotis. Kviečiu archeologus ir paveldosaugininkus padaryti viską, kad šis paminklas taptų prieinamas tiek Lietuvai, tiek pasauliui", - kalbėjo Premjeras A. Kubilius.

Praėjusiais metais atlikta iki mūsų laikų išlikusios istorinės-kartografinės medžiagos analizė, padėjusi archeologams pasirinkti konkrečius kasinėjimo plotus, kad tyrimai būtų kuo tikslesni ir padėtų surasti svarbiausius buvusios sinagogos fragmentus. Remiantis šia medžiaga, parengta archeologinių Didžiosios sinagogos vietos tyrimų programa.

Archeologo Zenono Baubonio vadovaujama tyrimo grupė kasinėjimus tikisi baigti iki rugsėjo. Taip siekiama nesutrikdyti Didžiosios sinagogos teritorijoje veikiančios Vytės Nemunėlio pradinės mokyklos mokymo proceso.

Didžioji sinagoga yra glaudžiai susijusi su didžiuoju žydų mąstytoju Gaonu, gyvenusiu ir skleidusiu savo mokymą iš Vilniaus, kuris pagristai buvo vadinamas Šiaurės Jeruzale, intelektiniu žydų centru visoje Vidurio Europoje.

Priklausomai nuo to, ką pavyks surasti archeologams, bus sprendžiama, kaip konkrečiai įamžinti Didžiosios sinagogos atminimą.

Pirmojo pasaulinio karo metais nemaža dalis Sinagogoje buvusių daiktų buvo išvežta į Rusiją. Per Antrąjį pasaulinį karą Vilniaus Didžioji sinagoga buvo smarkiai apgriauta, išliko tik sienos ir kai kurie interjero elementai. Nors tokios būklės statinį buvo įmanoma nesunkiai atstatyti, sovietų valdžia 1955-1957 m. žydų maldos namus visiškai sunaikino.

Vyriausybės pavedimu Didžiosios sinagogos archeologinius tyrimus organizuoja Kultūros paveldo departamentas, šiems darbams atlikti skirta 88 tūkst. litų.

Šaltinis: ELTA