Naujienos

Seimas, minėdamas nacistinės Vokietijos didžiausios Aušvico-Birkenau koncentracijos ir naikinimo stovyklos, 1940–1945 m. veikusios nacių okupuotoje Lenkijoje, išvadavimo 80-ąsias metines, pagerbė nacistinės Vokietijos Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos aukas ir jų atminimą. Už tai numatančią Seimo rezoliuciją balsavo 83 Seimo nariai, susilaikė 5 parlamentarai.

„Sausio 17–21 dienomis nacistai padarė vadinamą evakuaciją arba tiesiogiai įvardinamą mirties žygį – evakavo 56 tūkst. stovyklos kalinių į trečiojo Reicho gilumą. Stovykloje liko vadinami žmonės šešėliai. Žmonės šešėliai – visam laikui sužaloti neįsivaizduojamais fiziniais ir psichiniais kankinimais, kurie išgyveno per stebuklą, nežmoniškomis sąlygomis atlaikė alkį, šaltį, ligas, nepakeliamą darbą, negailestingą mušimą, pjudymą šunimis, skriaudikų riksmą, keiksmažodžius, kai kurie tapo nusikalstamo medicinos eksperimento aukomis“, – priminė rezoliuciją pristatęs Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis. Pasak parlamento vadovo, tai buvo masinio naikinimo stovykla, kur buvo nužudyta ir sunaikinta daugiau nei milijonas žydų tautybės žmonių, keli šimtai tūkstančių kitų tautybės žmonių, ir šios stovyklos išlaisvinimas, išvadavimas įgijo tam tikrą simbolinę reikšmę, kurią mini laisvas ir demokratinis pasaulis.

„Kai mes kalbame apie nusikaltimus žmoniškumui, logiškumui, totalitarinių režimų padarytas nusikalstamas veikas, yra prasmė prisiminti, yra prasmė dar kartą deklaruoti mūsų valstybės poziciją, dar kartą išreikšti solidarumą ir palaikymą visoms tautoms ir valstybėms, kurios prisimena šitą dieną“, – pabrėžė Seimo Pirmininkas.

Priimtoje Seimo rezoliucijoje smerkiamas visų formų totalitarizmas ir jo nusikaltimai, bet koks per Antrąjį pasaulinį karą vykęs kolaboravimas su nacistiniais ir komunistiniais ideologijos režimais, taip pat antisemitizmo apraiškos Europoje ir pasaulyje, rasistinių ir antisemitinių požymių turintys politikų pasisakymai.

Seimas pabrėžė būtinybę visuomenei nuolat priminti, kad pilietiškumo stoka, abejingumas ir diskriminacinės nuostatos sudarė sąlygas Holokaustui įvykti, o neišmoktos praeities tragedijos pamokos sudaro galimybes šiuolaikinio antisemitizmo plėtrai.

Lietuvos parlamentas dar kartą patvirtino siekį ES lygmeniu įtvirtinti griežtą totalitarinių režimų nusikaltimų pasaulio tautoms vertinimą ir pasmerkimą, parėmė tolesnį totalitarinių režimų nusikaltimų tyrimą, pažinimą ir atitinkamų švietimo programų įgyvendinimą.

Rezoliucijoje siūloma pakeisti Atmintinų dienų įstatymą ir rugsėjo 23-iąją paskelbti Lietuvos žydų Holokausto ir jų pasipriešinimo naciams atminimo diena, o sausio 27-ąją Lietuvoje minėti kaip Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną ir atminti tuos, kurie priešinosi nacistiniam režimui bei gelbėjo režimo aukas, kovojo už žmonių gyvybes ir laisvę.

Sausio 27-ąją pasaulyje minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Šią dieną, 1945 metais, buvo išlaisvinta Aušvico koncentracijos stovykla Lenkijoje, buvusi didžiausia nacistinės Vokietijos žmonių naikinimo vieta, kurioje nužudyta apie 1,1–1,5 mln. žmonių.