*alt_site_homepage_image*
lt
en

Naujienos

RSS

VALSTYBINIO VILNIAUS GAONO ŽYDŲ MUZIEJAUS TOLERANCIJOS CENTRAS KVIEČIA JUS KARTU PAMINĖTI TARPTAUTINĘ HOLOKAUSTO ATMINIMO DIENĄ

Sausio 26 d. nuo 10 iki 20.00 val. Tolerancijos centro kino salėje (Naugarduko g. 10/2, Vilnius)  bus rodomas prancūzų režisieriaus Claude Lanzmanno (g. 1925) devynių su puse valandų trukmės dokumentinių filmų ciklas „Shoah“ („Šoa“), pelnęs reikšmingus apdovanojimus Berlyno, Roterdamo ir kituose tarptautiniuose kino festivaliuose. Ciklas bus rodomas be pertraukų, žiūrovai laukiami visą dieną – jie galės įeiti ir išeiti iš salės jiems patogiu metu.

Filmų ciklo „Shoah“ (“shoah” hebr. – katastrofa) kūrimas truko dvylika metų, o premjera įvyko 1985 m. Paryžiuje. Po jos žymioji Prancūzijos filosofė Simone de Beauvoir (1908-1986) garsiam Prancūzijos laikraščiui La Monde taip apibūdino ką tik matytą kinematografijos kūrinį: „Niekada neįsivaizdavau, jog galėtų egzistuoti toks grožio ir siaubo derinys... Absoliutus šedevras“. Filmo premjera turėjo didžiulę įtaką pasauliui ir kinematografiniu, ir istoriniu aspektu – filmo dialektika tapo straipsnių, knygų, seminarų objektu.

Įamžindamas Holokaustą išgyvenusių žydų, nusikaltėlių vokiečių ir kaimo vietovėse gyvenančių lenkų – karo nusikaltimų stebėtojų – atsiminimus, C. Lanzmannas atitrūksta nuo tradicinio dokumentinio filmo žanro. Jo filmai, sukurti empatiška modernistine forma, bylojantys apie Europos žydų tautos genocidą, priartėja prie meditacijos. Filmuose nėra archyvinių kadrų – visas pasakojimas grindžiamas Holokaustą išgyvenusių liudininkų pasakojimais, prisiminimais, žodis po žodžio atskleidžiančiais neįtikėtinai kraupias detales. Sutinkame lenką kirpėją, skutusį moterų, kurios po kelių minučių bus nužudytos dujų kamerose, plaukus, ar išsigelbėjusį žydą, paauglystės metais priverstinai dainuodavusį savo sargybiniams naciams linksmas daineles, kai šie, plaukydami valtele, berdavo nužudytų žydų pelenus į Nauros upę. Vieni pirmųjų „Shoah“ kadrų kaip tik ir rodo Simoną Srebniką, modernų Orfėjo įsikūnijimą, kuris atkartodamas karo metais dainuotas daineles ir plaukdamas valtimi nukelia mus į mirusiųjų pasaulį – egzistuojantį ne praeityje, bet dabar ir visada. Tai karo metais prasivėrusi Šoa  praraja. 

 

Filmai prancūzų kalba su angliškais subtitrais. Įėjimas nemokamas.